Eimantas Petravičius
Vilniaus Ąžuolyno progimnazija, 3 klasė
„NEREGIMYBĖS ŠALTINIS“
Vieną dieną aš su Skajumi išėjau pėdsėkų ieškoti. Ieškojome valandą, dvi, tris. Po trijų valandų ieškojimo mes pamatėme pėdsėkius. Kai supratome, kad jie mūsų visą atmintį išsiurbė – sprukome. Bėgome, kol mus surado Gertrūda.
Ji mus parvedė namo. Tada mes pas ją pasisotinome ir nuėjome pas Skajų namo. Ten nusprendėme, kad daugiau neieškosime pėdsėkių.
Akvilina Budreikaitė
Klaipėdos „Versmės“ progimnazija, 5 klasė
„TAMSOS VALDYTOJA“
– Labanakt, mam! – palinkėjau mamai labos nakties ir nuėjau miegoti.
Užsimerkiau. Kažkaip gerti užsinorėjau, nueisiu aš į virtuvę, atsigersiu, – pagalvojau. Geriau bučiau užmigus, nes...
Vos tik pravėriau kambario duris, išvydau labai ryškią šviesą, kuri spigino į akis. Vangiai įžiūrėjau žmogaus siluetą. Kas tai buvo – nežinau. Matėsi tik, kad žmogus (greičiausiai – mergina) turėjo trumpus plaukus ir buvo be batų (kodėl?).
– Ei! Kas ten?! – surikau. Žinau, žinau, kvailai pasielgiau.
Jis (arba ji) atsisuko. Dabar jau matau – tai apie keturiolikos metų mergaitė, trumpai kirptais plaukais. Hm... Kažką ji man primena, tik neprisimenu, ką...
– Aš Jorė Amarilė.
Kažkur girdėtas vardas. Tik kur?
– Noriu pranešti, jog greit jus gali užplūsti Neregimybė. Jums reikia kuo greičiau iš čia išvykti.
Ne, tas jausmas manęs nepaliks. Ne, tas jausmas nenori išeiti iš mano galvos – kurgi aš tai girdėjau?
Ryški šviesa pradėjo tamsėti ir viskas tarsi lydėsi. Netrukus aš stovėjau tamsoje. Tik iš lango esančio man iš kairės sklido silpna šviesa. Lange kažkas šmėstelėjo. Pradėjo dūžti langai ir ...
Aš atsidūriau savo lovoje su atversta knyga „Tamsa, kuri prabudo“. Tai štai ką man priminė šis... sapnas? Taip. Užsiskaičiau truputį, hm. O juk rytoj į mokyklą!
Ieva Našlėnaitė
Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazija, 6 klasė
„TAMSOS VIENARAGIS“
Keliauju miško takeliu. Nežinau kur einu, bet staiga pamatau žmones. Matau gyvūnus, paukščius skrendančius paskui juos. Ten eina Jorė nešdama vienaragiui pyragą. Pyragas kvepėjo taip skaniai, kad man seilė nutįso. Nusekiau juos iki juodojo vienaragio aptvaro. Mačiau, kaip Jorei nepavyko duoti jam pyrago ir ji nubėgo. Aš priėjau prie jo aptvaro ir padaviau daržoves su saldainiais. Pavalgęs jis įsispoksojo į mane. Staiga pamačiau į medį įsmigusį kirvuką. Ištraukiau jį ir iškirtau jo aptvare didelę skylę. Vienaragis dar kartą pažiūrėjo į mane ir nurūko į mišką.