Eimantas Petravičius
Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazija, 3 klasė
„NELĖ RAP NR. 10“
Grįžusi Nelė man (savo geriausiam draugui), papasakojo apie Pabaisų akademiją ir mes dėdei Hanibalui parašėme laišką:
„Dėdė Hanibalai, aš noriu priimti į Pabaisų akademiją savo geriausią draugą Eimantą. Ar galėčiau? Pabaisų akademijos agentė Nr 10“
Mes greitai gavome atsakymą:
„Aš nusprendžiau, kad tu, agente Nr 10, gali priimti į Pabaisų akademiją. Paketėlyje siunčiu ženkliuką Nr 11“
Agentas Nr 9
– Aišku, pasakė Nelė, – tada tu priimtas į Pabaisų akademiją ir gauni ženkliuką Nr 11. Gerai? – klausia ji.
– Taip, – atsakau aš.
– Gerai. Šeštadienį važiuojam į Pabaisų akademiją, kad pasimokytume apie Frankenšteinus – sušuko ji, – nes rytoj mums į mokyklą!
– Gerai, šeštadienį.
Šeštadienį mes išvykome ir aš atlikau pirmąją Pabaisų akademijos užduotį. Tada mes su Nele mokėmės apie Frankenšteinus. Vėliau teko atlikti antrąją Pabaisų akademijos užduotį – parašyti planą kaip įveikti Frankenšteinus. Dar pasimokę, mes išvykome namo.
Kitą šeštadienį mes vėl nuvykome pas Hanibalą ir mokėmės apie Vilkolakius. Gavome užduotį – sukurti Vilkolakių įveikimo planą. Užduotį atlikome puikiai. Mūsų planas buvo toks:
– Turim daug plytų, pasidarysim mažą vištidę, – pasakė Nelė.
– Pastatę vištidę, nusipirksime vištą ir naktį paleisime ją, ir pasislėpę lauksime, kol Vilkolakis pradės ėsti vištą, nušausime jį. Atsidūsime, pasaulis sumažės vienu Vilkolakiu.
Grįžę namo supratome, kad gyvenime mūsų laukia daug nuotykių.
Ieva Našlėnaitė
Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazija, 6 klasė
„VAMPYRO DIKTANTAS“
Įžengiau į klasę. Ten sedėjo Nelė. Kai užėjau Londonas tyliai suurzgė.
– Laba diena, – sumurmėjau ir atsisėdau į vietą.
– Labas, Ieva. Kodėl vėluoji? Čia Nelė. Ji laikys pirmąjį egzaminą apie vampyrus. O tu imk knygą ir mokykis apie vilkolakius.
Aš manau, kad čia storiausia ir nuobodžiausia pasaulyje knyga. Iš kur tiek daug gali būti parašyta apie vilkolakius,
Mokytoja išeina palikusi Nelę rašyti. Aš žvilgčioju jai per petį – daug įdomiau, nei vartyti šitą milžinišką knygą. Staiga iš vilkolakių knygos, lyg koks vikšras, išropoja žodis VILKOLAKIS, o iš Nelės lapo VAMPYRAS. Žodžiai pradeda didėti ir pūstis, kol pavirsta tikrais vilkolakiu ir vampyru. Atrodo tuoj vienas kitą puls, bet suskamba Nelės žadintuvas. Vampyras pagalvoja, kad laikas keltis, o vilkolakis, kad baigėsi pilnatis. Jie išsigandę mauna į lapus. Vos jie suspėja pasislėpti, kai sugrįžta mokytoja. Dabar bus daug lengviau skaityti knygą.
Akvilina Budreikaitė
Klaipėdos „Versmės“ progimnazija, 5 klasė
„PABAISŲ AGENTAI“
– Kaip nuobodu... – nusižiovavau per matematikos pamoką. – Hmm... Gal pabandysiu įsivaizduoti, jog mokytoja ne mokytoja, o Ieva Pieva iš knygos „Pabaisų akademija“, aš sėdžiu ne klasėje, o pabaisų akademijoje ir mokausi ne matematikos, o gudraus plano, kaip sučiupti vampyrą. Mano fantazija labai laki, gal pavyks?
Netrukus atsidūriau knygos pasaulyje. „Valio, pavyko!“ – pagalvojau. Šalia manęs sedėjo pabaisų agentė nelė Rap. Šaunu!
Ieva Pieva dėstė pamoką apie vampyro sugavimą:
– Vampyrai bijo saulės. Užsirašykite: „bijo saulės“.
Kai tik norėjau pradėti rašyti iš fantazijų mane ištraukė piktoji (taip, būtent, ji labai pikta) matematikos mokytoja:
– Akvilina! Kodėl nesprendi testo?! juk aš viską ką tik paaiškinau!
Oi...
Goda Bartninkaitė
Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija, 4 klasė
„STEBŪKLINGAS APSILANKYMAS PAS DĖDĘ HANIBALĄ“
Kartą eidama gatve sutikau mokytoją Ievą Pievą. Pasakiau jai:
– Laba diena, ponia Ieva Pieva!
Ji man atsakė:
– O! Sveika, Goda, kaip tik tavęs ir ieškojau! Turiu tau rimtą misiją. Sek paskui mane!
Mes nuėjome į didelę patalpą. Staiga ant sienos pasirodė skaidrės. Po kiekvienos skaidrės Ieva Pieva vis kažką pasakodavo. Staiga PYKŠT! Dingo elektra! Aš čiupau telefoną ir įjungiau švieselę. Netrukus pasigirdo čirkšt! Aaaa! Kažkas mus užrakino! Ieva Pieva labai išsigando, bet aš ją nuraminau. Staiga prieš mane nušvito balti, dideli dantys. Tai buvo dantistė Šaknis iš knygos „Demonė dantistė“. Ir ji rankoje laikė reples. Aaaa! Tikriausiai ji nori man ir Ievai Pievai išrauti visus dantis! Bet aš nepasimečiau – čiupau iš kišenės saldainių ir mečiau juos į ponią Šaknį. Ji sušuko: „Aaaa!“. Ir išnyko. Elektra vėl atsirado, o durys atsirakino. Aš išgelbėjau savo ir Ievos Pievos givybes. Ieva Pieva pasakė:
– Puiku! Tu dar labiau pasiruošusi savo misijai!
Gabija Montvidaitė
Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija, 2 klasė
„PABAISŲ AKADEMIJA“
Mes su Nele Rap susipažinom Pabaisų akademijoje. Ir tapom geriausiom draugėm. Ir nuo tos dienos kartu kovojam su vampyrais.